...no changes. epic fail

sveiki sveiki, visi tureje nuostabiausias pasaulyje vasaras, kol as ir dar keli bendraminciai tunojome namuose, islisdami i zmones tik nakti :D


As pamenu, kaip pasizadejau dar pavasari - this summer is the summer of my life - deja. taip, zinoma, buvo dienu, kuriu pamirsti nevalia, taciau kur kas daugiau buvo tokiu, kuriu noretusi isvengti...
Na bet ir vel nauji mokslo metai - fuckin sunkus pusmetis, po kurio kazin ar dar noresiu pazvelgti i knygas... ir kazkoks keistas laiko pojutis - turbut jau visus uzknisau, besiskusdama, kokia sena jauciuosi... na bet juk rimtai - atrodo dar tiek nedaug prabego nuo to, kai pati atejau i universiteta pirma karta - kokie mes visi tada buvome idealistai. ne, as nesakau, kad nusivyliau sistema ar kitu crap, bet... ai nezinau, nostalgija.
Na ir vel postas naujas, bet nieko idomaus juk taip ir nepasakiau.

sekmes - linkiu idomesnio nei manasis gyvenimo.

Jusu - Gint.

(ne)tvarka...

Sveiki. Perskaičiau savo senus post'us ir pasibaisejau - negi as tikrai tik mokausi? Na štai, vėl savaitgalis ir ką aš veikiu? Blemba, skaitau apie ryklio kaukolės sandarą ir kitokius vėjus. Pabodo sėdėti namie. Pabodo bendrauti tik su kompiuteriu ir vadovėliu... Noriu vasaros! Noriu susitikti su draugėmis ir negalvoti, kad "OMFG ryt kolis" ar kažko panašaus. Noriu, kad dienos vėl būtų saulėtos, o naktys - tik mūsų. Noriu pasinerti į jūros bangas, noriu vytis mėnulį, noriu tiesiog sėdėti ir tylėti, bet ne viena... Noriu, kad ši vasar būtų nepamirštama... Tačiau šito juk noriu prieš kiekvieną vasarą, o juk tik kelios iš jų buvo tikros. Noriu nebeskaityti veidaknygėje apie tai, kaip visiems jau baigėsi egzaminai/koliai, prasidėjo atostogos... O aš tai galėsiu parašyti tik liepą........

Norinti vasaros -
jūsų Gint.

tokia nei gera, nei bloga diena

Sveiki. Ši diena kiek keistoka. Ji prasidėjo neblogai: taip, turėjau dirbti Kairėnuose (botanikos sode), tačiau kaimo žavesys ir grynas oras nuteikia žaismingai, tiesa? Vėliau, lyg ant amerikietiškų kalnelių, dienos žavesys smigo. Prasidėjo lietus... Pagalvoji - valio! - nereiks dirbti. Tačiau kam gi dar gali taip nepasisekti, jei ne mums, a? Negana to, kad visą lietų prašalome vigvame (neklauskit, mielieji), bet dar ir ponia Rožynų Karalienė nusprendė pamokyti "pilietiškumo"... Atleiskit, bet WHAT THE FUCK?! Koks pilietiškumas, kai ravi rožyną, neravėtą turbūt kelis šimtmečius su tokiais, atsiprašant, kauptukais :? Na, nežinau - siaubas. Sakysit, skundžiuosi? Bet žinot, nepatinka - neskaitykit! Aš biškį nervuota :}
Na, bet dieną vainikavo Mokomoji Genetikos Labė. Ahh... noriu vėl pajusti pipetmaną savo pirštinėtoje rankoje,  vėl pajusti jaudulį, pilstant elektroforezės šulinėlius......... Ir ketvirtadienis juk kada nors ateis, tiesa?
Tikiuosi, nors truputį suprantamai parašiau. O dabar - mokytis anglų. Nenoriu...
Jūsų - besimainančiomis nuotaikomis -
Gint. :}

prie atviro lango kaip sparnai siekia dangų

Sveiki. Ahh kaip man patinka gegužė. Kai gali įkvėpti lyg ir kažko tokio, lyg ir gyvybės. Mintys sukasi, laksto aplink, šoka viena su kita sukibusios. O minčių sparnai mosteli ryškiai žvaigždei, kuri pasirodo besanti lėktuvas, ir    nuskrenda ten, iš kur negrįš.

Bet kaip apmaudu, kai pavasaris jau atkeliauja į širdį, o aš sėdžiu namie ir mooooookausi. Taip, 150 puslapių pure biochemistry. O kažkuri galvos pusė lyg ir skaudėti nori, o kita vėl beužminganti paskutinįkart graudžiai sušnibžda: "kavooooos..." ir užmiega jokių Krebso ciklų ar oksidacinių fosforilinimų netrukdomu miegu.
Ir, kai suvokiu, kaip laukiu vasaros, na, tos, kuri ateina darbams pasibaigus, sėdint namie ir planuojant, kur susitikti vakare su draugais, rodos, ta vasara vis tolyn ir tolyn keliauja. Bėga gyvatė!

Bet aš nepasiduosiu, pagausiu ją. Juk ir genetikai nusipelno poilsio, tiesa? :}
Deja, šiandien mano pavargusioms smegenims nesinori dėlioti normalių sakinių...
So, bye bye, mano brangieji. "Eurovizija" kaip ir Kadzio vadovėlis nelaukia.
Myliu, bučiuoju, apkabinu ir laukiu penktadienio vakaro.
Jūsų - G. Hell yeah!

saulėta naktis

Sveiki. Ką tik jau kažkelintą kartą (t.y. ir vėl) baigiau žiūrėti dešimtąjį (paskutinį) "Friends" sezoną ir kažkaip suvokiau, koks geras dalykas yra pastovumas. Juk vos tik pradeda kas nors keistis, visada užklumpa liūdesys dėl to, kas dingsta iš gyvenimo. Nesvarbu, ar tai seniai matytas draugas, ar palikti namai, kuriuose praleidai visą gyvenimą, ar meilė, kuri kažkodėl suaugus pasidaro lyg ne ta. Ašaros tada srūva veidu, kadangi nusisukti nuo buvusio gyvenimo taip skaudu, o nežinomybė prieky tokia bauginanti ir svetima. O viename mažame ašaros lašelyje lyg ir išvysti tą seniai prarastą vaikystę, dalykus, kurie rūpėjo tada, juoką, kuris, rodos, niekada nenutildavo, ir tyrą džiaugsmą, kad visada viskas liks taip pat, visada grįžus į namus pasitiks mama, kuri visada paguos ir apkabins, visada liks tik noras užaugti...
O ką, jei aš nenoriu užaugti? Ką, jei aš noriu likti vaiku, jei noriu sustabdyti laiką?
Bet kartais supranti, jog gyvenimas turi keistis. Kitaip argi išmoktume vertinti dalykus, kuriuos prarandame?

Visada Jūsų. Šįvakar sutrikusi.
G.

šiandien noriu skrist

Sveiki. Žinot tą dainą http://www.youtube.com/watch?v=zBKXksljOyE ir man nei šilta, nei šalta, kad ją atlieka visokeriopo blogio šaltiniai :D Bet daina vis tiek gerulis! Kartais išties taip ir pasijuntu, lyg skrydis sudėtų viską į vietas... O šiandien diena - tobula. Viskas nuo ryto iki veiklos, nuo oro iki nuotaikos, nuo jausmo iki kūrybos šiandien tobula... Šiandien net rašiau eilėraštį (!), ko nebuvo jau... nežinau. Siaubas! Net nepamenu, kada paskutinį kartą sukūriau kažką vertą dėmesio. 

Žinot, kartą pasakiau sau, kad noriu rašyti pasakas. Ir rašiau. Iki tol, kol neperskaičiau Johno R.R. Tolkieno pasakų. Ir aš ne apie "Žiedų valdovą", aš apie pasakas, kurias jis kūrė savo vaikams prieš miegą. Ir kaip, po galais, galiu sukurti kažką, kai, rodos, viskas jau sukurta. Žinau, kažkur XVIII amžiuje kažkoks vyrukas pasakė: "Viskas, kas gali būti išrasta, jau yra išrasta". Net nereikia aiškinti, kad jis klydo. Tačiau ar tai galima pritaikyti kūrybai? Juk kiekvienas mūsų skirtingai jaučia, reiškia - skirtingai ir kuria, argi ne? Actually, I'm confused :?

Bet ką aš čia su filosofijom tokią tobulą dieną (ar jums dar nebloga nuo žodžio "tobulas"?)...

Juk šiandien užsirašiau į ispanų kalbą ir esu visiškai laiminga! :D

Jūsų - G.

Šįkart confused

būti... kur?

Sveiki. O šiandien aš namie. Grįžau dar užvakar - pagaliau! Pasiilgau mažo miestelio tylos, ramybės. Pasiilgau savo namų - vietos, kur praleidau pirmus 18 savo gyvenimo metų. O labiausiai pasiilgau šeimos ir draugių :D Pasiilgau jausmo, kai žinai, kad kitas žmogus tave pažįsta, nes su tavimi praleido ištisus 12 metų. Pasiilgau jausmo, kai esi savimi, ir supratimo, kad visa kita - tik kaukė. Pasiilgau telepatijos :D Kai supranti vienas kitą iš pusės žodžio ir užbaigi sakinius. Pasiilgau dienų/vakarų/naktų, kurios būdavo TIK mūsų... Pasiilgau TIKRŲ draugų.

Ir kaip gera visa tai susigrąžinti po gero mėnesio, praleisto už 300 kilometrų.

Šiandien gera.

Jūsų - G.

Su meile ir visais kitais gyvenimo malonumais :}