Sveiki. Ahh kaip man patinka gegužė. Kai gali įkvėpti lyg ir kažko tokio, lyg ir gyvybės. Mintys sukasi, laksto aplink, šoka viena su kita sukibusios. O minčių sparnai mosteli ryškiai žvaigždei, kuri pasirodo besanti lėktuvas, ir nuskrenda ten, iš kur negrįš.Bet kaip apmaudu, kai pavasaris jau atkeliauja į širdį, o aš sėdžiu namie ir mooooookausi. Taip, 150 puslapių pure biochemistry. O kažkuri galvos pusė lyg ir skaudėti nori, o kita vėl beužminganti paskutinįkart graudžiai sušnibžda: "kavooooos..." ir užmiega jokių Krebso ciklų ar oksidacinių fosforilinimų netrukdomu miegu.
Ir, kai suvokiu, kaip laukiu vasaros, na, tos, kuri ateina darbams pasibaigus, sėdint namie ir planuojant, kur susitikti vakare su draugais, rodos, ta vasara vis tolyn ir tolyn keliauja. Bėga gyvatė!
Bet aš nepasiduosiu, pagausiu ją. Juk ir genetikai nusipelno poilsio, tiesa? :}
Deja, šiandien mano pavargusioms smegenims nesinori dėlioti normalių sakinių...
So, bye bye, mano brangieji. "Eurovizija" kaip ir Kadzio vadovėlis nelaukia.
Myliu, bučiuoju, apkabinu ir laukiu penktadienio vakaro.
Jūsų - G. Hell yeah!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą